Tarptautinis seminaras Belgrade

Yra daugiau nei 2,5 mln. komandiruotų darbuotojų ir apie 1,4 mln. darbuotojų dirbančių vienoje šalyje ir gyvenančių kitoje šalyje, ir šie skaičiai kasmet didėja. Tarp jų yra žemos kvalifikacijos darbuotojai, taip pat kai kurie aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuoti darbuotojai. Situacijoje, kai didėja naujos darbo jėgos poreikis, toks darbas teikia laikinas paslaugas šalyse, į kurias buvo komandiruoti darbuotojai, tačiau taip pat gali skatinti piktnaudžiavimą, neapmokamą darbą, nesąžiningą konkurenciją tarp darbdavių, taip pat mokesčių vengimą ir fiskalinės politikos pažeidimus. Bet kokiu atveju, tai veikia darbo sąlygas ir darbuotojų padėtį.

Mes buvome apie tai informuoti tarptautiniame seminare „Apsaugokime mūsų darbuotojus“, kuris buvo surengtas kovo 5–6 d. Belgrade, pagal projektą „Tarptautinio administracinio bendradarbiavimo palengvinimas ir komandiruotų darbuotojų prieigos prie informacijos ir konsultavimo gerinimas“. Susitikime, kuriame dalyvavo profesinių sąjungų OPZZ (Lenkija), Cartel Alfa (Rumunija), ZSSS (Slovėnija), GWU (Malta), CGIL (Italia), LPSK (Lietuva), CATUS (Serbija) atstovai, kaip ir ASITECO (Ispanija) atstovai, buvo pažymėta, kad neseniai pakeista patikslinta Direktyva 957/2018 (kuri skatina principą – vienodas užmokestis už vienodą darbą), nors ir yra padrąsinanti, yra tik pradinis taškas ir, žinoma, nepakankama siekiant išspręsti daugybę problemų. Tuo pat metu ji skatina teigiamą, vaisingą profesinių sąjungų ir įmonių veiklą.

Dabartinės politinės ir mokslinės diskusijos yra beveik išimtinai susijusios su „socialinio dempingo“, tarpvalstybinio socialinio sukčiavimo ir vietinių darbo vietų perkėlimo kitur rizika. Diskusijos yra orientuotos į žemos kvalifikacijos komandiruotus darbuotojus, kurie persikelia iš mažo darbo užmokesčio į aukšto darbo užmokesčio valstybes nares. Šis siauras matymas marginalizavo komandiravimo naudojimą ir padarė įtaką visuomenės pritarimui, taip pat Europos ir nacionalinei politikai. Vargu ar kada nors minima potenciali komandiravimo ES nauda iš siunčiančiųjų ir priimančiųjų valstybių narių perspektyvos.

Kadangi trūksta statistikos, turime remtis tokiais faktais, kaip: išsami ES komandiravimo naudos ir kaštų analizė ir galimų „nugalėtojų“ ir „pralaimėtojų“ apžvalga. Komandiruoti darbuotojai, profesinės sąjungos ir institucijos, kurios sprendžia šiuos klausimus, nėra gerai informuojami. Matome tai iš preliminarių projekto metu atliktų tyrimų, kurie apėmė 250 respondentų iš 8 šalių partnerių, rezultatų.

Siekiant, kad komandiravimas ES šalyse pasiektų „trigubą laimėjimą“ (užtikrinant naudą priimančioms valstybėms narėms, kilmės valstybėms narėms ir valstybėms kandidatėms, taip pat ir komandiruotiems darbuotojams), komandiruoti darbuotojai, profesinės sąjungos ir institucijos, kurios dirba su šiais klausimai, turi būti geriau informuoti. Būtina, kad jie skatintų gerą tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir socialinio dialogo praktiką nacionaliniu ir Europos lygmenimis. Taip pat būtinas bendradarbiavimas tarp kontrolės įstaigų, atsakingų už kontrolę ir keitimąsi informacija apie teisės aktų pažeidimus.

Dalyviai rekomenduoja: daugiau informacijos žiniasklaidoje, geriau informuoti visuomenę ir dalintis informaciją per socialinės žiniasklaidos priemones, pradėti kampaniją organizuojant spaudos konferencijas ir skatinti gerąją dvišalę praktiką, taip pat stiprinti profesinių sąjungų vaidmenį darbuotojų interesų apsaugos srityje.

Leave a Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.